HP Designjet Z5200ps Series Photo Printer - Using the Printer

Problema: spalvos kompiuterių pasaulyje
Spalvų išgavimo įrenginiai, pavyzdžiui, spausdintuvai, monitoriai, projektoriai ir televizoriai, spalvas
kuria skirtingomis priemonėmis ir darbinėmis medžiagomis (kolorantais). Pavyzdžiui, monitoriai naudoja
kolorantus, skleidžiančius raudoną (didelio bangos ilgio), žalią (vidutinio bangos ilgio) ir mėlyną (mažo
bangos ilgio) spalvą. Tuo tarpu balta spalva išgaunama naudojant visų trijų rūšių kolorantus, o juoda –
nenaudojant nė vieno jų (t. y. šviesa visai nespinduliuojama). Prietaisai, naudojantys šviesą
skleidžiančius kolorantus, vadinami adityviaisiais (maišančiaisiais), nes iš jų ateinanti šviesa sumaišoma
prieš jai patenkant į stebėtojo akis. Kita vertus, spausdintuvai naudoja medžiagas, sugeriančias tam
tikrą šviesos dalį, kuri švyti jose; dėl tokio sugėrimo šie prietaisai vadinami šviesą atspindinčiais.
Įprastiniuose spaudiniuose naudojamas žydras (raudoną spalvą sugeriantis), purpurinis (žalią spalvą
sugeriantis) ir geltonas (mėlyną spalvą sugeriantis) rašalas, taip pat papildomas juodas rašalas,
sugeriantis visų bangos ilgių šviesą. Baltą spalvą spausdintuvai išgauna nesugerdami jokios popieriø
apšvieèianèios spalvos, o juodą – naudodami visø spalvø rašalus, kad sugertø visą esamą šviesą.
Norint valdyti spalvų išgavimo įrenginių išvestį, dažniausiai naudojamos šios spalvinės gamos:
●
RGB (Red (raudona), Green (žalia) ir Blue (mėlyna)) yra spalvinė gama, paprastai naudojama
adityviuosiuose įrenginiuose. Spalva suprantama kaip tam tikrų raudono, žalio ir mėlyno kolorantų
kiekių derinys, o visi tokie deriniai apima pasirinkto įrenginio spalvų diapazoną (spalvinę gamą).
PASTABA: Sugeriamieji įrenginiai taip pat gali būti valdomi RGB duomenimis. Tai ypač efektyvu,
kai nebūtina valdyti, kaip spausdintuvas turėtų vartoti juodą rašalą.
●
CMYK („Cyan“ (žalsvai mėlyna), „Magenta“ (purpurinė), „Yellow“ (geltona) ir
„Black“ (juoda) yra šviesą atspindinčių įrenginių, pavyzdžiui, spausdintuvų ar spausdinimo
mašinų, spalvinė gama. Spalva suprantama kaip žalsvai žydro, purpurinio, geltono ir juodo (K)
rašalų derinys, o visi tokie deriniai apima visą pasirinkto įrenginio spalvų diapazoną.
Abi šios spalvinės gamos yra skirtos tik valdyti skirtingiems spalvų išgavimo įrenginiams; jų vertės
tiesiogiai pačių spalvų neapibūdina. Pavyzdžiui, tos pačios CMYK vertės, perduotos skirtingiems
skirtingas rašalo ir popieriaus rūšis naudojantiems spausdintuvams, reikš skirtingas spalvas.
Pavyzdžiui, pagalvokite apie spausdintuvą, kuris gali naudoti kambarinį arba lauko rašalą.
Spausdintuvas (techninė įranga) yra toks pats, tačiau turi dvi skirtingas spalvines gamas dėl skirtingos
rašalo cheminės sudėties (dažomosios medžiagos ir pigmentiniai). Be to, jie turi dirbti su skirtingomis
popieriaus rūšimis, nes rašalo sąveika su popieriumi priklauso nuo jo cheminių savybių. Dėl to spalvos,
atkuriamos iš konkrečių CMYK verč
ių, priklauso nuo rašalo ir popieriaus, naudojamo su spausdintuvu,
rūšies. Jeigu tai yra tas atvejis, kai kalbama apie tą patį spausdintuvą, galite lengvai įsivaizduoti, kokie
skirtingi rezultatai gali būti gaunami naudojant skirtingus spausdintuvus, kurių technologijos skiriasi ir
kurie naudoja skirtingų cheminių savybių rašalus.
Tas pats galioja ir RGB valdomiems įrenginiams. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad du skirtingi to paties
gamintojo monitoriai yra su atitinkamai 9600 K ir 6500 K baltų taškų. Jų išgaunamos spalvos bus
skirtingos dėl to, kad jos bus susietos su skirtingais baltų taškų atskaitos taškais. Situacija dar blogesnė,
kai lyginami skirtingų gamintojų monitoriai. Rekomenduojama savo monitoriaus baltą tašką nustatyti
5000 K (vadinamojoje D50), nes tai yra standartinė šviesos temperatūra vaizduojamojo meno
pramonėje. Jei jums nepatinka D50 standarto išvaizda (ji jums gali pasirodyti per daug geltona), kitas
pasirinkimas – nustatyti monitoriaus baltą tašką 6500 K (D65).
LTWW Problema: spalvos kompiuterių pasaulyje 61
Spalvų valdymas